- klystkelis
- klýstkelis sm. (1) K, BŽ224; R netikras kelias, šuntakis: Eik šituo keliu, tik nepasuk kur nors į klýstkelį Rdm. Vaikeli, eini klýs(t)keliais J. Kur jam dar eiti klystkeliais per tokias miškų platybes?! rš. | prk.: Tikrą palikau aš kelią, ant klystkelio vaikščiojau PG. O sūnūs galvojo rimtai ir sunkiai, tikrindami, ar neina jie, kad kokios, klystkeliais rš. Aš, į visokius pageidimus įpuolęs …, ant klystkelių parėjęs būčiau LC1881,16.
Dictionary of the Lithuanian Language.